- alaušai
- alaušaĩ sm. pl. (3b) 1. kur daug vandens prilyta ar prilieta, klanai: Kad pripylė, tai alaušaĩ ant dirvų stovi Užp. Žiūrėk, ant stalo ãlaušus padirbai (daug priliejai valgydamas) Užp. Priliejai ãlaušus Užp. 2. prk. ko nors daug: Kiek jų turto – alaušaĩ gėrybių! Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.